Asmeninio archyvo nuotr. / Ernestas su dukra Ispanijoje

INGA LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ,  Nuotraukos: Asmeninio archyvo nuotr. / Ernest Brendel
Šaltinis: 15min

Vandenyno pakrantėje išvydę Ernestą, gaudantį bangas ir su burlente skriejantį į orą, nė už ką nepatikėtumėte, kad tai – lietuvis. O jei pasakytume, kad šis žmogus dar ir serga liga, galinčia bet kurią akimirką atimti galimybę valdyti koją, ranką arba matyti? Ispanijoje šiuo metu gyvenantis Ernestas Brendelis vaikšto skustuvo ašmenimis, tačiau jis įsitikinęs – burlentė ir jūra yra tie vaistai, kurie geriausiai gydo jo ligą.

„Jeigu bent vienas žmogus tai perskaitys ir tai jam padės susivokti, nusibrėžti kažkokį savo kelią – jausiuos, kad šis interviu buvo sėkmingas“, – pokalbį pradeda Ernestas Brendelis.

Galvą susuko ne gamtos grožis, o sunki liga

Išsėtinė sklerozė tuo metu į fotografiją panirusiam Ernestui buvo diagnozuota 2003-iaisiais. Kartą jis išvyko iš Vilniaus į gamtą šiek tiek pafotografuoti – netikėtai užėjo smarkus galvos svaigulys. „Galva sukosi ir sukosi taip, kad nesuprasi, nei kur lubos, nei kur grindys. Patekau į ligoninę. Iki to laiko gyvenau visiškai kitokį gyvenimą: atsipalaidavęs, net nesusimąstydamas apie sveikatą. O ši liga buvo toks sveikatos sutrikimas, po kurio priepuolio gali ir neatsistoti. Neatsikelti. Nebeišgyventi“, – sako E.Brendelis.

Šiandien yra milijonai snieglenčių sporto entuziastų visame pasaulyje. Tai viena iš jauniausių sporto šakų. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje tik 7% visų slidinėjimo kurortų buvo pritaikyti snieglentininkams.

Viskas prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, banglentininko Sh.Poppeno šeimoje. Jo žmona užregistravo savo išradimą ir pavadino jį "sniego serfingu". Tai tapo snieglenčių projektavimo ir tobulinimo pagrindu tokioms kompanijoms kaip "Burton" ir "Sims". Inžinierius Poppenas pirmąją snieglentę sukonstravo iš dviejų surištų slidžių, kurių priekyje buvo pririšta virvė, jos pagalba slidininkas galėjo kontroliuoti važiavimą. Šią naujovę jis sukonstravo 1964 m., savo dukters gimtadienio vakarėliui. Atradimas greitai tapo populiarus tarp kaimynų. Pagaliau, kai visi dukters draugai panoro turėti tokias slidinėjimo priemones, Poppennui kilo mintis gaminti jas pardavimui. 1965 m. prasidėjo masinė "sniego lentų" gamyba ir pardavimas. Poppenas, bendradarbiaudamas su "Brunswick Corporation", per dešimt metų pardavė apie pusę milijono vienetų savo produkcijos. "Sniego lentos" kainavo nuo 10 iki 30 $. Vėliau dėl nevykusios reklamos pardavimas sustojo, bet daugelis matė šios naujovės perspektyvą ir tai tapo stimulu vystyti snieglečių sportą.

Banglenčių sportas yra slydimas nuo bangos, stovint ant lentos, vandens paviršiumi, tol kol banga lužta ir praranda savo energiją. Jūrose arba okeanuose, banglentininkai manevruoja beveik lygegrečiai kranto linijai link pakrantės. Yra keletas tipų bangų, kuriomis sportininkai slysta.

Pagrindinis banglenčių sporto tikslas yra slysti ir manevruoti dar nelūžusios bangos dalimi naudojant banglentę. Tačiau pradedantieji mokosi čiuožti jau lužusia banga. Banglenčių sportas kaip toks prasidėjo 19 ir 20 amžiuje, nors slydimas banga yra senovinis užsiėmimas turintis savo šaknis Polineziečių ir Peruviečių kultūrose. Pirmasis parašęs apie bangų raižymą buvo žymus keliautojas Džeimsas Kukas(James Cook), savo sustojimu Havajuose ir Tajitije 1777 ir 1779 metais.

Šiuolaikinis sportas gimė Waikiki paplūdymiuose, Oahu saloje Havajuose, kai vietiniai vesdavo turistus pabandyti slydimo banga. Diukas Kahanamoku yra visų pripažystamas modernaus banglenčių sporto tėvu. Jis padarė tai fizinio poilsio forma, lauko veikla su apibrėžtomis taisyklėmis ir metodais. Banglentės yra sportas su keleta interpretacijų. Nes daugeliui, tai pramoginė veikla, fizinis aktyvumas ir konkurencingas sportas, bet kitiems, tai yra religija, gyvenimo būdas, priklausomybė ir dvasinis ryšys su gamta.

Mokslo metai jau baigėsi, kurių metu vaikai intensyviai mokėsi ir lankė įvairius būrelius. Tačiau, atėjus vasarai iškyla dilema: kaip paversti vaiko atostogas naudingomis ir produktyviomis. Vienas iš populiarių sprendimų – vasaros stovyklos. Vis dėlto didelė stovyklų gausa apsunkina pasirinkimą. Kalbamės su „Aktyvaus stovyklavimo“ įkūrėja, stovyklų organizatore ir vadove Edita Dembinskiene.

Papasakokite trumpai, kas yra „Aktyvus stovyklavimas“ ir kokias stovyklas organizuojate.

„Aktyvus stovyklavimas“ yra stovyklų vaikams ir jaunimui organizatorius ištisus metus.   Tai stovyklavimas, orientuotas į aktyvias sporto šakas, aktyvią gyvenseną, judėjimą, gamtą. Paprasčiau tariant, tai yra kelias į aktyvų gyvenimą. Kalbame ne būtinai apie sportą, o apie aktyvų judėjimą. Aktyvus gyvenimas mums suteikia teigiamą emociją, kuri kaip „varikliukas“ užveda toliau judėti, gyventi, džiaugtis...Meilė judesiui suteikia savotišką balansą tarp emocinio ir fizinio intelekto.

Kaip ir minėjau, mes orientuoti į aktyvų vaikų ir jaunimo užimtumą. Vasarą organizuojame atskiras savaitės trukmės burlenčių, jėgos aitvarų stovyklas ir  dienines banglenčių stovyklas. Taip pat turime programą, apimančią visas šias sporto šakas: burlentes, jėgos aitvarus, irklentes ir vandenlentes bei vyksta, vadinamos ekstremalios stovyklos, kuriose dar prisideda jodinėjimas žirgais ir šaudymas. Ne vasaros metu vaikams ir jaunimui siūlomos snieglenčių stovyklos, kurios vyksta „Snow arenoje“, ten mes turime visas tinkamas sąlygas mokytis. Ateityje planuojamos dieninės ir savaitgalinės stovyklos Vilniuje, Vilniaus apskrityje, Trakuose. Stovyklautojų amžiaus intervalas yra 10 – 18 metų. Visų sporto šakų pamokas veda profesionalūs instruktoriai, dirbantys su nedidelėmis vaikų grupelėmis arba individualiai su kiekvienu vaiku atskirai.