Banglenčių sportas yra slydimas nuo bangos, stovint ant lentos, vandens paviršiumi, tol kol banga lužta ir praranda savo energiją. Jūrose arba okeanuose, banglentininkai manevruoja beveik lygegrečiai kranto linijai link pakrantės. Yra keletas tipų bangų, kuriomis sportininkai slysta.

Pagrindinis banglenčių sporto tikslas yra slysti ir manevruoti dar nelūžusios bangos dalimi naudojant banglentę. Tačiau pradedantieji mokosi čiuožti jau lužusia banga. Banglenčių sportas kaip toks prasidėjo 19 ir 20 amžiuje, nors slydimas banga yra senovinis užsiėmimas turintis savo šaknis Polineziečių ir Peruviečių kultūrose. Pirmasis parašęs apie bangų raižymą buvo žymus keliautojas Džeimsas Kukas(James Cook), savo sustojimu Havajuose ir Tajitije 1777 ir 1779 metais.

Šiuolaikinis sportas gimė Waikiki paplūdymiuose, Oahu saloje Havajuose, kai vietiniai vesdavo turistus pabandyti slydimo banga. Diukas Kahanamoku yra visų pripažystamas modernaus banglenčių sporto tėvu. Jis padarė tai fizinio poilsio forma, lauko veikla su apibrėžtomis taisyklėmis ir metodais. Banglentės yra sportas su keleta interpretacijų. Nes daugeliui, tai pramoginė veikla, fizinis aktyvumas ir konkurencingas sportas, bet kitiems, tai yra religija, gyvenimo būdas, priklausomybė ir dvasinis ryšys su gamta.

Mokslo metai jau baigėsi, kurių metu vaikai intensyviai mokėsi ir lankė įvairius būrelius. Tačiau, atėjus vasarai iškyla dilema: kaip paversti vaiko atostogas naudingomis ir produktyviomis. Vienas iš populiarių sprendimų – vasaros stovyklos. Vis dėlto didelė stovyklų gausa apsunkina pasirinkimą. Kalbamės su „Aktyvaus stovyklavimo“ įkūrėja, stovyklų organizatore ir vadove Edita Dembinskiene.

Papasakokite trumpai, kas yra „Aktyvus stovyklavimas“ ir kokias stovyklas organizuojate.

„Aktyvus stovyklavimas“ yra stovyklų vaikams ir jaunimui organizatorius ištisus metus.   Tai stovyklavimas, orientuotas į aktyvias sporto šakas, aktyvią gyvenseną, judėjimą, gamtą. Paprasčiau tariant, tai yra kelias į aktyvų gyvenimą. Kalbame ne būtinai apie sportą, o apie aktyvų judėjimą. Aktyvus gyvenimas mums suteikia teigiamą emociją, kuri kaip „varikliukas“ užveda toliau judėti, gyventi, džiaugtis...Meilė judesiui suteikia savotišką balansą tarp emocinio ir fizinio intelekto.

Kaip ir minėjau, mes orientuoti į aktyvų vaikų ir jaunimo užimtumą. Vasarą organizuojame atskiras savaitės trukmės burlenčių, jėgos aitvarų stovyklas ir  dienines banglenčių stovyklas. Taip pat turime programą, apimančią visas šias sporto šakas: burlentes, jėgos aitvarus, irklentes ir vandenlentes bei vyksta, vadinamos ekstremalios stovyklos, kuriose dar prisideda jodinėjimas žirgais ir šaudymas. Ne vasaros metu vaikams ir jaunimui siūlomos snieglenčių stovyklos, kurios vyksta „Snow arenoje“, ten mes turime visas tinkamas sąlygas mokytis. Ateityje planuojamos dieninės ir savaitgalinės stovyklos Vilniuje, Vilniaus apskrityje, Trakuose. Stovyklautojų amžiaus intervalas yra 10 – 18 metų. Visų sporto šakų pamokas veda profesionalūs instruktoriai, dirbantys su nedidelėmis vaikų grupelėmis arba individualiai su kiekvienu vaiku atskirai.

Ar žinote, kaip tinkamai pasiruošti žiemos sportui? Kalnų slidinėjimas yra smagus laiko praleidimas, tačiau tinkamai nepasiruošus galime susidurti, tiek su ypatingais raumenų skausmais, tiek ir rimtomis traumomis. Kad išvengtumėte tokių sužalojimų svarbu atkreipti dėmesį į:

• Anksčiau patirtos traumos padidina naujų traumų riziką, todėl svarbu jas pilnai reabilituoti;
• Ribotas vienos struktūros mobilumas ar stabilumas sudaro padidintą apkrovą kitai sričiai, - tai prielaida atsirasti traumai, todėl labai svarbu įsivertinti judamojo aparato būklę, nustatyti silpnąsias vietas ir jas sustiprinti;
• Svarbu sustiprinti ir paruošti kūną bent 6-8 savaites prieš išvyką atliekant pratimus juosmens, kojų jėgai padidinti, kojų kontrolei pagerinti, slidinėjimo technikai suformuoti, kūno padėties suvokimui išlavinti ir bendrai ištvermei padidinti;
• Svarbu tinkamas mobilumą ir neuroraumeninę kontrolę skatinantis apšilimas prieš slidinėjimą;
• Dažniausiai traumos įvyksta pradžioje ir pabaigoje slidinėjimo sesijos (prieš ir po pertraukų), todėl pradėkite ir baikite kiekvieną slidinėjimą švelniu įsibėgėjimu ir ramiu atsipalaidavimu pabaigoje;
• Prieš pradedant slidinėti svarbu pasirinkti šiltą ir drėgmei atsparią aprangą bei avalynę, tinkamą slidinėjimo inventorių ir apsaugas;
• Po slidinėjimo svarbu tinkamas atsigavimas, mityba ir poilsis.

Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nebūtų svajojęs apie sėdėjimą ant puikaus žirgo, ramų pasijodinėjimą gamtoje ar pašėlusį lėkimą laukais ir miškais. Iš tiesų žirgai žavi daugelį žmonių. Kai kam tai asocijuojasi su senosios Anglijos aristokratais, kitiems – su Šiaurės Amerikos prerijų kaubojais, tretiems jie primena skaitytas istorijas apie senovės karžygius. Tačiau abejingų žirgams nėra.
Lietuvoje jojimą pamėgsta vis daugiau žmonių. Aišku, dar toli gražu negalime lygintis su Vakarų Europos gyventojais, kur žirgų auginimas ir jojimas yra labai populiarus, turintis gilias tradicijas laisvalaikio praleidimo būdas. Skandinavijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse jodinėja nepaprastai daug žmonių. Dažnai ir lietuviai jojimą atranda tik grįžę iš užsienio kelionių.