Ar žinote, kaip tinkamai pasiruošti žiemos sportui? Kalnų slidinėjimas yra smagus laiko praleidimas, tačiau tinkamai nepasiruošus galime susidurti, tiek su ypatingais raumenų skausmais, tiek ir rimtomis traumomis. Kad išvengtumėte tokių sužalojimų svarbu atkreipti dėmesį į:

• Anksčiau patirtos traumos padidina naujų traumų riziką, todėl svarbu jas pilnai reabilituoti;
• Ribotas vienos struktūros mobilumas ar stabilumas sudaro padidintą apkrovą kitai sričiai, - tai prielaida atsirasti traumai, todėl labai svarbu įsivertinti judamojo aparato būklę, nustatyti silpnąsias vietas ir jas sustiprinti;
• Svarbu sustiprinti ir paruošti kūną bent 6-8 savaites prieš išvyką atliekant pratimus juosmens, kojų jėgai padidinti, kojų kontrolei pagerinti, slidinėjimo technikai suformuoti, kūno padėties suvokimui išlavinti ir bendrai ištvermei padidinti;
• Svarbu tinkamas mobilumą ir neuroraumeninę kontrolę skatinantis apšilimas prieš slidinėjimą;
• Dažniausiai traumos įvyksta pradžioje ir pabaigoje slidinėjimo sesijos (prieš ir po pertraukų), todėl pradėkite ir baikite kiekvieną slidinėjimą švelniu įsibėgėjimu ir ramiu atsipalaidavimu pabaigoje;
• Prieš pradedant slidinėti svarbu pasirinkti šiltą ir drėgmei atsparią aprangą bei avalynę, tinkamą slidinėjimo inventorių ir apsaugas;
• Po slidinėjimo svarbu tinkamas atsigavimas, mityba ir poilsis.

Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nebūtų svajojęs apie sėdėjimą ant puikaus žirgo, ramų pasijodinėjimą gamtoje ar pašėlusį lėkimą laukais ir miškais. Iš tiesų žirgai žavi daugelį žmonių. Kai kam tai asocijuojasi su senosios Anglijos aristokratais, kitiems – su Šiaurės Amerikos prerijų kaubojais, tretiems jie primena skaitytas istorijas apie senovės karžygius. Tačiau abejingų žirgams nėra.
Lietuvoje jojimą pamėgsta vis daugiau žmonių. Aišku, dar toli gražu negalime lygintis su Vakarų Europos gyventojais, kur žirgų auginimas ir jojimas yra labai populiarus, turintis gilias tradicijas laisvalaikio praleidimo būdas. Skandinavijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse jodinėja nepaprastai daug žmonių. Dažnai ir lietuviai jojimą atranda tik grįžę iš užsienio kelionių.

Vandenlentės  yra dinamiška ir ekstremali vandens sporto šaka, kuri prasidėjo 80-ojo dešimtmečio pabaigoje ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių sporto šakų visame pasaulyje. Panašaus į snieglenčių sporto populiarumas plinta kaip gaisras visame pasaulyje. Atsiradusi iš banglenčių, snieglenčių, riedlenčių ir vandens slidžių sportų vandenlentės yra ne tik pasaulyje sparčiausiai auganti vandens sporto šaka, tačiau ir labiausiai prieinama. Jūs galite plaukioti vandenlentėmis ežeruose, upėse, jūrose – nereikalingos ypatingos oro salygos, kaip kad banglentėms ar jėgos aitvarams. Vandenlentininkas plaukdamas paskui specialų katerį keliantį didesnes bangas, dėl trumpesnės ir platesnės lentos nei snieglentė gali atlikti įspūdingai aukštus šuolius ore. Dėl tokios lentos konstrukcijos vandenlentės gali plaukti mažesniu greičiu nei vandens slidės, taip pat jomis gali plaukti ir didesnio svorio plaukikas. Mažesni reikalavimai ir kateriams vandenlenčių sportui lyginant su vandens slidėmis.